Kaip išgyventi mylimo žmogaus netektį?

Tikrai liūdna. Kiekvienas iš mūsų kada nors gyvenime prarandame kokį nors artimą žmogų, dažnai ir ne vieną. Tai visuomet būna labai skausminga. Galima patirti visokiausių sudėtingų emocijų, ir gali atrodyti, kad skausmas ir liūdesys niekada nepraeis. Bet nors ir nėra teisingo ar neteisingo būdo gedėti, yra sveikų būdų susitvarkyti su skausmu, kurie jums leidžia judėti į priekį.

Kiekvienas gedi skirtingai. Kaip jūs gedėsite,priklauso nuo daugelio faktorių, įskaitant jūsų asmenybę ir tvarkymosi su gedėjimu būdus, jūsų gyvenimo patirtį, tikėjimą ir netekties pobūdį. Gedėjimo procesas užima šiek tiek laiko. Atsigaunama palaipsniui – to negalima forsuoti ir skubinti – ir gedėjimui nėra jokio „normalaus“ grafiko. Kai kuriems žmonėms pagerėja po kelių savaičių ar mėnesių, o kai kuriems tik po keleto metų. Kaip ten bebūtų, labai svarbu būti kantriam su savim ir leisti tam procesui vykti natūraliai.

Svarbiausias dalykas norint pasveikti po netekties – tai gauti paramą iš kitų žmonių. Net jei normaliomis aplinkybėmis jūs nemėgstate kalbėti apie jausmus, gedint svarbu juos išreikšti. Netekties pasidalijimas su kuo nors padeda palengvinti naštą. Kad ir iš kur ateitų parama, priimkite ją ir negedėkite viena pati. Šyšys su kitais padės jums pagyti.

• Atsigręžkite į draugus arba šeimos narius. Dabar pats laikas atsiverti tiems žmonėms, kuriems jūs rūpite, net jeigu jūs didžiuojatės būdama stipri ir nepriklausoma. Prisileiskite artyn mylimus žmones, o ne venkite jų, ir priimkite jų siūlomą pagalbą. Dažnai žmonės nori padėti, bet nežino kaip, taigi pasakykite jiems, ko jums reikia.
• Suraskite paguodos tikėjime. Jei jūs išpažįstate kokią nors religiją, pasisemkite paguodos iš gedėjimo ritualų. Čia praverčia dvasinė veikla, kuri jums atrodo reikšminga – pvz., malda, meditacija arba ėjimas į bažnyčią. Jeigu dėl netekties susvyravo jūsų tikėjimas, pasikalbėkite su dvasininku arba kitais jūsų religinės bendruomenės nariais.
• Prisijunkite prie paramos grupės. Gedintis žmogus gali jaustis labai vienišas, net jeigu arti turi mylimų žmonių. Gali padėti sielvarto dalijimasis su kitais žmonėmis, kuriems teko patirti tą patį.
• Pasikalbėkite su terapeutu. Jeigu jums sielvarto atrodo per daug, kreipkitės į psichinės sveikatos profesionalą, kuris turėtų patirties su gedinčiais žmonėmis. Patyręs psichologas gali jums padėti susitvarkyti su intensyviomis emocijomis ir įveikti gedėjimo kliūtis.

Kai gedite, svarbu yra pasirūpinti savimi. Netekties stresas gali greitai išsiurbti jūsų energiją ir emocinius rezervus. Savo fizinių ir emocinių poreikių paisymas gali padėti jums išgyventi šį sunkų laikotarpį.

• Stokite akis į akį su savo jausmais. Galite slopinti sielvartą, bet negalite amžinai jo išvengti. Kad išgytumėte, turite pripažinti savo skausmą. Jei vengsite liūdesio ir netekties jausmo, tai gedėjimą tik pailgins. Nepripažintas sielvartas gali privesti prie komplikaciją, tokių kaip depresijos, nerimo, narkotinių medžiagų vartojimo ir sveikatos problemų.
• Išreikškite jausmus materialiu ir kūrybingu būdu. Aprašykite savo netektį dienoraštyje. Jeigu ką tik netekote mylimo žmogaus, parašykite laišką, kuriame išsakėte dalykus, kurių niekada nebuvote jam išsakiusi; sudarykite fotoalbumą, kuris atvaizduotų to žmogaus gyvenimą; arba įsitraukite į veiklą arba organizaciją, kuri jam buvo svarbi.
• Žiūrėkite savo fizinės sveikatos. Kūnas ir siela yra susiję dalykai. Kai gerai jaučiatės fiziškai, geriau jausitės ir emociškai. Kovokite su stresu ir nuovargiu gerai išsimiegodama, pakankamai valgydama ir sportuodama. Nevartokite nei alkoholio, nei narkotikų, norėdama dirbtinai pakelti nuotaiką.
• Neleiskite, kad kiti jums aiškintų kaip turėtumėte jaustis, ir taip pat neiškinkite to sau pačiai. Jūsų sielvartas yra jūsų sielvartas, ir niekas neturi teisės jums sakyti, kad laikas „judėti į priekį“ arba „tvarkytis su savim“. Leiskite sau jaustis taip, kaip jaučiatės, nejausdama jokios gėdos ir neteisdama savęs. Galite sau verkti arba neverkti, pykti arba grasinti dangui. Taip pat galite ir juoktis, patirti džiaugsmo momentų.
• Numatykite į priekį sielvarto „mygtukus“. Metinės, šventės ir kinėjimai gali prabudinti prisiminimus bei jausmus. Būkite pasiruošusi emocinėms duobėms, ir žinokite, kad tai visiškai normalu. Jei planuojate šventes arba minite kokias progas su kitais giminaičiais, pasikalbėkite su jais iš anksto apie savo lūkesčius ir sutarkite, kaip pagerbsite tą mirusį žmogų.

Po netekties normalu jaustis liūdnam, piktam arba sustingusiam. Bet laikui bėgant šie jausmai turėtų silpti, kai susitaikote su netektimi ir bandote judėti į priekį. Bet jei su laiku nepradedate jaustis geriau arba sielvartas tik sunkėja, tai gali būti ženklas, kad sielvartas išsivystė į rimtesnę problemą, tikią kaip komplikuotas gedulas arba depresija. Atskirti gedulą nuo depresijos ne visada lengva, nes daug simptomų būna tie patys, bet yra ir skirtumų. Sielvartas gali užeiti bangomis – būna visokių emocijų, ir gerų, ir blogų dienų. O sergant depresija nuolat nepalieka nevilties ir tuštumos jausmas. Kiti simptomai, kad tai gali būti depresija, o ne tik sielvartas:

• Įkyrus ir intensyvus kaltės jausmas;
• mintys apie savižudybę;
• beviltiškumo ir bevertiškumo jausmas;
• lėta kalba ir judesiai;
• nesugebėjimas dirbti, mokytis ir tvarkytis namie;
• nebūtų dalykų matymas ir girdėjimas.

Jei atpažįstate kuriuos nors iš šių simptomų, kuo greičiau nueikite pas psichologą. Jei neisgydydite, depresija gali pridaryti didelės emocinės žalos, gyvybei pavojingų sveikatos problemų, arba privesti prie savižudybės. Bet gydymas gali padėti pasijusti geriau. 
Linkiu pasveikti! http://www.helpguide.org/mental/grief_loss.htm