Pulsas yra širdies dūžių skaičius per minutę. Normalus širdies dūžių skaičius skirtingiems žmonėms būna nevienodas. Geriausia apčiuopti pulsą šiose vietose: riešuose, vidinėje alkūnės dalyje, ant kaklo arba viršutinės pėdos dalies. Kad sužinotum pulsą, reikia pridėti prie jo pirštą ir suskaičiuoti tvinksnius per minutę. Kai nesportuoji, nesergi ir būni atsipalaidavęs, širdies dūžių skaičius siekia maždaug nuo 60 iki 100 per minutę. Bet jei dūžių ir būna mažiau negu 60, tai nebūtinai reiškia, kad kuo nors sergi – taip gali būti nuo tam tikrų vaistų, pvz., beta blokuotojų, vartojimo. Aktyvių žmonių pulsas dažniausiai būna lėtesnis, nes jų širdies raumuo būna geresnės būklės ir turi mažiau stengtis, kad palaikytų pastovų pulsą.
Kaip pulsą veikia kiti faktoriai:
- Oro temperatūra: kai temperatūra pakyla, širdis turi pravaryti daugiau kraujo, todėl gali padažnėti pulsas, bet ne daugiau kaip 5-10 tvinksnių per minutę.
- Kūno padėtis: šiaip jau pulsas būna vienodas nepriklausomai nuo to, ar tu sėdi, ar guli, ar stovi. Kartais kai atsistoji, pirmas 15-20 sekundžių pulsas truputį pagreitėja, bet paskui vėl sulėtėja.
- Kūno dydis: paprastai jis neturi įtakos pulsui. Jei turi daug antsvorio, jis gali būti kiek dažnesnis negu normalus, bet ne daugiau kaip 100.
- Vaistų vartojimas: adrenaliną blokuojantys vaistai (beta blokuotojai) sulėtina pulsą, o per daug skydliaukę veikiančių vaistų pagreitina.
Asta yra šio puslapio administratorė. Atsakymai į klausimus yra paremti ekspertinėmis žiniomis ar internete prieinama informacija.