Atsakymas #1:
Iš tikro su alergija kovoti nėra taip lengva, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Kaip ir minėta ankstesniuose atsakymuose, pirmiausia rekomenduojama išsitirti kam esate alergiška. Dėl tyrimų pobūžio, jų yra keletas:
-„Prick- Prick“ arba dar vadinamasis dūrio testas, kuomet vidinėje dilbio pusėje su maža adatyte į paodį įvedama keletas alergenų rūšių ir po kurio laiko vertinama vietinė odos reakcija.
– „Lopo“ mėginys, kuomet ant odos paviršiaus (dažniausiai nugaros srities) priklijuojami „lopai“ su tam tikromis alergenų rūšimis ir paliekami keletui dienų po to vertinant vietinę odos reakciją.
Abu šie tyimai skiriami gydytojo alergologo (pasirinktinai vienas iš jų) ir yra kompensuojami iš PSD fondo.
-Vienas naujesnių šių laikų tyrimo būdų yra specifinių IgE koncentracijos nustaymas kraujyje. Galima pasirinkiti jus dominančią paletę: 36 įkvepiamų , 36 maisto ar 36 mišių alergenų paletė. Šie tyrimai tikslūs, nes nustatomi konkrečiai kraujyje esantis imunoglobulino E titras, atsakymas – po keleto dienų. Vienas trūkumas, jis nėra kompensuojamas, o kaina priklausomai nuo gydymo įstaigos ar tyrimų laboratorijos svyruoja nuo 150-220 Lt.
Svarbiausia, kad prieš darant šiuos visus tyrimus, visą mėnesį negalima vartoti jokių antichistamininių vaistų, kurie gali įtakoti tyrimų rezultatus.
Nustačius alergiją, ją gydyti taip pat galima keletu būdų:
-Imunomoduliacija (minėta anksčiau)
– Jei įmanoma vengti alergeno (pvz. maisto, pelėsio atveju)
– Jeigu to padaryti neįmanoma (namų dulkių erkės, lauko įkvepiamieji alergenai), tuomet rekomenduojama vartoti antihistaminikus. Jų yra begalė rūšių, ir būtetn kurį pasirinkti jums, galėtų rekomenduoti jūsų šeimos gydytoja. Tik atminkite, kad šie preparatai nėra iki galo ištirti nėščiųjų atžvilgiu, tad jeigu planuojate nėštumą ar laukiatės, reikėtų jų privengti. Tuo atveju yra kitų skirtinų preparatų.
Atsakymas #2:
Alergijos atsiranda, kai jūsų imuninė sistema pradeda reaguoti į svetimas medžiagas, pvz. žiedadulkes, bičių nuodus arba gyvūnų pleiskanas kaip į priešą. Tada imuninė sistema prigamina antikūnų, kurių paskirtis yra kovoti su nepageidaujamais įsibrovėliais, galinčiais jus susargdinti, pvz., virusais ir bakterijomis. Turint alergiją, imuninė sistema prigamina antikūnų, kurie atpažįsta tam tikrą alergeną kaip kenksmingą medžiagą, nors jis toks ir nėra. Alergijos būna įvairaus sunkumo, nuo nedidelio suerzinimo iki anafilaksinio šoko, pavojingo gyvybei. Nors dauguma alergijų būna nepagydomos, jų simptomus galima sumažinti tam tikromis terapijomis.
Alergijų gydymo būdai gali būti tokie:
- Alergenų vengimas. Gydytojas gali patarti, kaip atpažinti ir išvengti tų medžiagų, kurios sukelia alergiją.
- Vaistai, skirti mažinti simptomams. Kokius vaistus vartosite, priklausys nuo alergijos rūšies. Tai gali būti ir receptiniai, ir nereceptiniai vaistai – tabletės, nosies purškikliai arba lašai akims. Kai kurie iš dažniausių antialerginių vaistų – kortikosteroidai, antihistaminai, dekongestantai, kromolino natris.
- Imunoterapija. Jeigu alergija tikrai sunki arba nepadeda kitokie gydymo būdai, gydytojas gali rekomenduoti skiepus nuo alergijos (imunoterapiją). Tai yra išgrynintų alergenų injekcijos, dažnai skiriamos keleto metų bėgyje.
- Epinefrinas, skirtas staigiems atvejams. Jei turite tikrai sunkią alergiją, jūsų gydytojas gali jums duoti švirkštą su epinefrinu, kurį visuomet nešiojatės su savim. Kai ištinka staigi alerginė reakcija, epinefrinas sumažina simptomus tol, kol sulaukiate greitosios pagalbos.
Kai kurie alergijų simptomai gali praeiti ir gydantys namuose.
- Sinusų užsikimšimas ir šienligė. Tuos simptomus galima sumažinti praplaunant nosį druskos tirpalu. Galite naudoti specialų suspaudžiamą buteliuką įšvirkšti vandens ir išplauti sutirštėjusias gleives bei dirginančias medžiagas. Naudokite distiliuotą, sterilų pavirintą arba filtruotą pro 1 mikrono skylučių filtrą vandenį. Paruoškite druskos tirpalą. Purškimo įrangą išskalaukite po kiekvieno naudojimo, irgi steriliu bei distiliuotu vandeniu, ir išdžiovinkite atvirame ore.
- Namų alergijų simptomai gali būti sukelti erkučių arba naminių gyvūnų pleiskanų, todėl reikia stengtis kuo mažiau susidurti su tokiais alergenais. Tam reikia dažnai skalbti karštame vandenyje patalynę ir minkštus žaislus, palaikyti mažą oro drėgnumą, reguliariai siurbliuoti dulkių siurbliu su tankiu filtru, o kilimus pakeisti kieta grindų danga.
- Alergijos pelėsiams simptomai gali būti palengvinti mažinant drėgmę tose vietose, kurios gauna daug vandens, pvz., vonioje ir virtuvėje, naudojant ventiliaciją ir drėgmės surinkėjus, ir sutaisius visus leidžiančius vamzdžius namuose.
Sėkmės!
http://www.mayoclinic.org/diseases-conditions/allergies/basics/lifestyle-home-remedies/con-20034030
Asta yra šio puslapio administratorė. Atsakymai į klausimus yra paremti ekspertinėmis žiniomis ar internete prieinama informacija.