Na, žiūrint kokį dabartinį klimatą turite omeny, nes dabar juk Žemėje yra pačių įvairiausių klimato juostų, ir kai kurios iš jų galbūt pasirodytų dinozaurams visai pakenčiamos – bent jau tropikų zonoje. Mezozojaus laikotarpiu, kai gyveno dinozaurai, klimatas apskritai buvo šiltesnis negu dabar, skirtumai tarp žiemos ir vasaros tikriausiai buvo visai nedideli. Bet tada nebuvo vien tropikų džiunglės ir dykumos – kraštovaizdžių būta įvairių, dar buvo ir šiaip miškų, ir visokių švelnesnio klimato zonų.
Kiek žinoma, triaso periodo pradžioje (prieš 245-208 mln. metų), kol dar nebuvo atsiradę dinozaurai, vidutinė Žemės temperatūra buvo nuo 10 iki 15C, o šiam periodui artėjant prie pabaigos, klimatas pradėjo šiltėti. Tais laikais pasaulyje buvo tik vienas didžiulis žemynas – Pangėja, kuris išsiskirstė tik juros periode. Triaso pabaigoje klimatas pasidarė ir šiltesnis, ir sausesnis, dėl to atsirado nemažai dykumų, o šiauriniame pusrutulyje, kur buvo drėgniau, pradėjo klestėti ginkmedžių ir paparčių medžių miškai. O atėjus juros periodui (prieš 208-145 mln. metų), pradėjo dažniau lyti ir pakilo vandenynų lygis, todėl atsirado daugiau vešlių miškų. Jie užėmė didžiąją dalį Žemės, pakeisdami buvusias dykumas, atsirado ir nemažai pelkių. ten augo daugiausia paparčiai, paparčių medžiai ir spygliuočiai, taip pat ir milžiniškos samanos. Pangėja pradėjo skilti į du dielius gabalus – šiaurinis buvo Laurazija (dabartinė Eurazija ir Šiaurės Amerika), o pietinis – Gondvana (Afrika, Pietų Amerika, Australija ir Antarktida).
Kreidos periode (prieš 145-66 mln. metų), didieji juros periodo miškai pradėjo nykti. Ties periodo viduriu prasidėjo globalinis atšalimas, pradėjo augti kitokių rūšių augalai. Atsirado žiedinių augalų, įskaitant bukus, figas ir magnolijas, o sėkliniai paparčiai išnyko. Vėlyvajame kreidos periode dinozaurai jau gyveno miškuose, panašiuose į dabartinius. Būtent šiame periode dinozaurai labiausiai suklestėjo.
Kaip matote, dinozaurų laikais Žemėje nebuvo didelių klimato skirtumų, ne taip kaip dabar. Pvz., poliarinių ledo kepurių nebuvo iš viso. Todėl net ir Pietų poliuje būdavo dinozaurų – ankstyvame kreidos periode ten buvo vieno iš didžiųjų žemynų Gondvanos dalis. Vasarą geičiausiai ten gyvybė klestėte klestėjo, bet dėl Žemės ašies posvyrio žiemą Pietų poliuje būdavo poliarinė naktis, kurią galėdavo ištverti tik kiečiausios gyvybės formos. Tokios ekologinės aplinkybės šiais laikais neturi atitikmenų. Bet visai gali būti, kad kai kuriemz dinozaurams tikdavo ir tokios gyvenimo sąlygos, nors tvirtų įrodymų ir nėra.
Tai va, ar dinozaurai išgyventų dabartiniame klimate, labai priklauso nuo klimato zonos ir nuo dinozaurų rūšies. Tropinėje, subtropinėje ir dykumų zonoje gyvenę dinozaurai, ko gero, visai išgyventų atitinkamose vietovėse. Kitas klausimas, ar jiems atsirastų tinkamo maisto – juk dinozaurai, ypač gyvenę triaso ir juros perioduose, maitinosi visai kitokiais augalais negu kad auga dabar. Tais laikais nebuvo net elementariausios žolės, vietoj jos tik visokios samanos, paparčiai, asiūkliai ir pan., dabar augančių jiems kažin ar pakaktų ir kažin ar jiems patiktų dabartiniai žiediniai augalai. Plėšrūnams dinozaurams prireiktų ir atitinkamo grobio, t.y. žolėdžių dinozaurų, nors jie gal nebrokytų ir žvėrių bei žmonių 🙂 Sunkiausia būtų su labai specializuotomis rūšimis, kurios gyvendavo tam tikrame kraštovaizdyje ir maitindavosi tam tikru maistu – tokių rūšių daugiausia buvo kreidos periode, kad ir tie poliariniai dinozaurai, jei tokių buvo.
http://en.wikipedia.org/wiki/South_Polar_dinosaurs
Asta yra šio puslapio administratorė. Atsakymai į klausimus yra paremti ekspertinėmis žiniomis ar internete prieinama informacija.