Na taip, rūkymas sveikatai daro ne tik žalą. Yra įrodymų, kad rūkaliai kartais išvengia tam tikrų ligų, nors jų ir nėra daug, palyginti su tuo, kiek ligų rūkydami pasigauna.
- Rūkymas mažina pavojų, kad žmogui reikės keisti kelio sąnarį. Nors rūkaliai išleidžia cigaretėms krūvas pinigų, gali sutaupyti ant dirbtinio kelio sąnario. Australijos Adelaidės universitete daryti tyrimai parodė, kad rūkantys vyrai mažiau rizikuoja, kad jiems reikės keisti kelio sąnarį, negu tie, kurie niekada nerūkė. Kažin kodėl taip yra? Dažniausiai kelio sąnarį tenka keisti storuliams arba mėgstantiems bėgioti, o rūkaliai retai kada bėgioja. Gali būti ir taip, kad nikotinas stabdo kremzlių ir sąnarių dėvėjimąsi.
- Rūkymas mažina riziką susirgti Parkinsono liga. Daug tyrimų parodė neigiamą ryšį tarp rūkymo ir Parkinsono ligos. Parodyta, kad ilgalaikiai rūkaliai rečiau serga Parkinsono liga, ir visai ne todėl, kad rūkaliai miršta anksčiau dėl kitų priežasčių. Tyrėjai atskleidė, kad kuo ilgiau žmogus rūko, tuo didesnis apsauginis poveikis. Be to, apsauginis poveikis išnyksta, kai žmogus meta rūkyti.
- Rūkymas lieknina. Rūkymas – iš tikrųjų, tabake esantis nikotinas – yra geras apetito slopintuvas. Tai žinoma jau šimtmečių šimtmečius, dar Amerikoje iki Kolumbo laikų. 20-to amžiaus 3-iame dešimtmetyje tabako kompanijos pradėjo tabaką reklamuoti moterims, norinčioms sulieknėti. 2011 metais paskelbtas tyrimas parodė, kad žmonės dažnai bijo mesti rūkyti, nes nenori po to priaugti svorio. Ryšys tarp rūkymo ir svorio kontrolės yra sudėtingas: nikotinas veikia ir kaip stimuliantas, ir kaip apetito mažintojas; pats rūkymas keičia žmogaus elgesį, dėl to mažiau norisi užkandžiauti. Gali būti, kad rūkaliams ir maistas atrodo ne toks skanus. Nikotinas, kaip apetito slopintojas, veikia smegenų dalį, vadinamą pagumburiu – bent jau pelėms. Tiesa, nė vienas save gerbiantis gydytojas rūkymo nerekomenduotų kaip būdo kontroliuoti svorį.
- Rūkymas sumažina riziką numirti nuo širdies priepuolio. Palyginti su nerūkančiaisiais, rūkaliai, turėję širdies smūgį, rečiau miršta ir patiria geresnį atsaką į dvi terapijos rūšis: fibrinolitinę terapiją, paremtą daugiausia vaistais, ir angioplastiją, kai iš arterijos pašalinamas kamštis įterpiant į ją balioną arba stentą. Bet yra dar toks dalykas: rūkaliai kaip tik dėl to ir patiria širdies priepuolius, kad rūkymas žaloja arterijas, nes leidžia ant jų nusėsti riebalams ir plokštelėms. Taigi viena teorija, kodėl rūkaliai greičiau pasveiksta negu nerūkaliai, yra tokia, kad jie būna jaunesni, mat rūkaliai patiria širdies smūgį apie 10 metų anksčiau negu nerūkantys. Bet 2005 metais paskelbtas tyrimas teigia, kad vien tik amžiumi to nepaaiškinsi. Tik kol kas nėra paskelbta jokių alternatyvių teorijų.
- Rūkantiems geriau padeda širdies vaistas klodipogrelis. Klodipogrelis – tai vaistas, naikinantis kraujo krešulius, skiriamas sergantiems širdies vainikinių arterijų liga ir kitomis kraujotakos ligomis, nuo kurių gali ištikti insultas arba infarktas. Korėjos mokslininkai parodė, kad rūkymo privalumas čia prasideda nuo mažiausiai 10 cigarečių per dieną. Atrodo, kad kažkokia cigaretėse esanti medžiaga suaktyvina tam tikrus baltymus, vadinamus citochromais, kurie klodipogrelį perveda į aktyvesnę būseną.
Vėlgi joks save gerbiantis gydytojas nerekomenduotų pacientams rūkyti, kad geriau veiktų klodipogrelis. Bet atrodo, kad tabake, kaip ir kituose nuodinguose augaluose, yra medžiagų, kurios gali turėti tikrą gydomąją vertę.
http://www.livescience.com/15115-5-health-benefits-smoking-disease.html
Asta yra šio puslapio administratorė. Atsakymai į klausimus yra paremti ekspertinėmis žiniomis ar internete prieinama informacija.