Labai džiaugiamės galėdami pristatyti pirmąjį interviu su šeimos gydytoja Izabele Gasiūnaite. Interviu metu gydytoja ne tik atskleis kas yra jos vaistinėlėje, bet ir supažindins su gydytojo darbo specifika. Labai įdomus ir šiek tiek netradicinis gydytojo interviu. Kviečiame susipažinti su gydytoja Izabele Gasiūnaite!
Laba diena, gydytoja Izabele, mums labai malonu, kad šiandien sutikote su mumis pasišnekučiuoti ir patenkinti Jūsų gerbėjų smalsumą, atsakydama į keleta interviu klausimų. Kodėl ir kada nusprendėte studijuoti mediciną?
Jau mokykloje žinojau, ką studijuosiu. Mane visada žavėjo gydytojos: jos atrodė visuomet pasitempusios, aplinkui tvyrojo švaros pojūtis. Man tai labai patiko. Nors iš tiesų dar ir šiandien pačiai duoti kraują nėra malonu.
Ar buvo patenkinti Jūsų lūkesčiai pradėjus dirbti šį darbą ir kokie jie buvo?
Visuomet įsivaizdavau, kad, apskritai, gydytojo darbas yra gydyti, tačiau tik pradėjusi dirbti supratau, kad praktiškai 50 proc. darbo esmės sudaro socialinis darbas ir tai nėra lengva. Dabartinėje sveikatos apsaugos sistemoje yra labai didelis popierizmas, nors jau ir judame į priekį labai nendideliais žingsneliais elektroninio recepto ar elektroninės ligos istorijos link. Tačiau esmė visgi ir buvo tokia kokią įsivaizdavau: šeimos gydytojo darbas – labai plataus profilio specialybė, niekuomet neatsibostantis, tik, žinoma, labai daug priklauso ir nuo gydytojo požiūrio: mes, kaip šeimos gydytojai, galime praktiškai daryti viską: minimalias chirurgines intervencijas, ginekologines intervencijas, atlikti visapusišką paciento apžiūrą, atlikti tyrimus, juos imti ir pan. Tad, spektras platus!
Kokių savybių reikia turėti žmogui, norint tapti geru gydytoju?
Reikalinga kantrybė ir nuovokumas. Jeigu šių savybių nėra, šeimos gydytojo profesija taps našta.
Kokie yra didžiausi iššūkiai, su kuriais reikia kovoti kiekvieną dieną?
Viską suspėti laiku ir objektyviai vertinti situaciją. Kuo greičiau ir tinkamai priimsi sprendimus, tuo greičiau spręsis problema!
Kokių vaistų visuomet turite savo vaistinėlėje?
Mano vaistinėlėje visuomet yra didžausia galybė vaistų: nuo skausmo ir karščiavimo, gerklės, skrandžio skausmo, viduriavimo, kosulio, slogos, alergijos ir pan. Dabar, kai prežiūrėjau vaistinėlę, turbūt esu pasiruošusi viskam. Tik norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad mano vaistinėlėje nėra antibiotikų. Nors ir esu gydytoja, ir prieinamumas prie šių vaistų yra kur kas paprastesnis, tačiau juos naudoju, tik pilnai įsitikinusi, kad jie reikalingi ir padės susirgimo metu. Aklai jų (t.y. neatikusi reikalingų tyrimų) niekada nenaudoju.
Kaip žmonės reaguoja, kai sužino, kad esate gydytoja?
Šviesūs plaukai klaidina! Tačiau sužinoję, ką veikiu gyvenime, aplinkiniai maloniai nustemba.
Ar savo vaikams linkėtumėte pasirinkti šią profesiją?
Viskas priklausys tik nuo jų: jeigu norės, tai žinoma, kad galės rinktis, tik būtų gerai, kad prieš tai žinotų, kokią didelę gyvenimo dalį jie turės atiduoti mokslams.
Pabaigai, kas yra Jūsų gyvenimo moto?
„Kaip šauksi taip ir atsilieps“. Viskas priklauso tik nuo mūsų pačių: jeigu žmogų priimsi atsainiai ir skeptiškai, tikėkis to paties ir iš jo. Ir taip ne tik darbe! Žinoma, gera išgirsti mamytes sakant: „vaikas nekantravo pas jus eiti“. Arba momentas, kai nusiuntus vaiką darytis kraujo tyrimo, jis grįžta laimingas, o didžiausia nelaime tampa tuomet, kai kraujo trymo išvis nedarai. Neįtikėtina, tačiau malonu tai girdėti!
Asta yra šio puslapio administratorė. Atsakymai į klausimus yra paremti ekspertinėmis žiniomis ar internete prieinama informacija.