Ką reiškia būti egocentriškam?

Egocentrizmas – tai pasaulio matymas tik iš savo perspektyvos. Egocentriškiems žmonėms sunku matyti pasaulį kito žmogaus akimis.

Egocentrizmas pasidarė svarbia šveicarų psichologo Jean Piaget teorijos apie vaiko vystymąsi dalimi. Jis stebėdavo, kaip vaikų nuomone, mažas kalnų modelis atrodo kitam žmogui, žiūrinčiam į jį iš kitos pusės. Jis pastebėjo, kad maždaug iki 8 metų amžiaus vaikams ši, atrodo, paprasta užduotis būna labai jau sunki. Maži vaikai nesuvokia, kaip daiktus mato kiti žmonės. Dėl to jie nesugeba žaisti tokių dviejų žmonių žaidimų kaip šaškės – jie negali įsivaizduoti, kaip šaškių lenta atrodo tau, todėl pridarys klaidų, kurias sukelia jų daroma prielaida, kad tu matai tą patį, ką ir jie.

Nors ir visi išaugame iš šios vystymosi stadijos, net ir suaugusiems būna nelengva įveikti pažintinį egocentrizmą. Tai galima įrodyti vykdant paprastą eksperimentą. Pasirinkite kokį nors darbą, kurį gerai išmanote, ir pabandykite jį išaiškinti žmogui, kuris niekada gyvenime nebuvo to daręs – tai gali būti kad ir kavos puodelio išvirimas arba vinies įkalimas, arba kas nors sudėtingesnio. Kad ir kas tai būtų, įsivaizduokite, kad turite išaiškinti kam nors tą darbą nuo nulio. Daugumai žmonių sunku suvokti, kaip tai atrodo žmogui, kuris niekada gyvenime su tuo nesusidūręs. Mes niekada pilnai ir neišaugame ir iš egocentrizmo, žinomo kaip „įsivaizduojami žiūrovai“. Jei kada pradėjote mokytis naujo sporto ar šokių, jums atrodo, kad visi mato, kaip jūs juokingai atrodote besimokydami. Kadangi jums atrodo, kad visi į jus žiūri, atitinkamai ir jaučiatės susigėdęs. Bet nesuvokiate vieno dalyko – kad visi kiti irgi jaučiasi taip pat. Iš tikrųjų, niekas ten į jus net nežiūri, nes visi būna susirūpinę, kaip atrodo jie patys.

Egocentriškumas dažnai mums neleidžia suprasti, ką iš tikrųjų jaučia ir galvoja kiti. Pvz., mums dažnai atrodo, kad visi sutinka su mūsų nuomone, nors ir neturime tam beveik jokio pagrindo. Gal mes ir teisūs, bet didelė tikimybė, kad ir neteisūs. Šiek tiek egocentrizmo parodome, kai ko nors neišaiškiname žmogui iki galo, nes manome, kad likusią dalį žmogus ir taip žino. Ypač daug erdvės reikštis egocentrizmui yra internete. Pvz., Facebook’e dažnai žmonės rašo apie savo dabartinę asmeninę nuotaiką bei jausmus, nors maža tikimybė, kad kiti juos supras, nes jų draugai tai nesuvokia dabartinės jų situacijos. Dėl egocentrizmo kartais galima ir netaktiškai pasielgti. Sakykim, laukiate eilėje prie kasos, ir jums reikia kur nors skubėti. Staiga atsiranda proga užbėgti kam nors už akių, ir tai padarote. Tokiu atveju nekreipiate dėmesio į kito žmogaus norus – juk galbūt ir jis skuba ne mažiau negu jūs. Nereikia net sakyti, kad visi aplinkiniai kreivai į jus pažiūrės dėl tokio nemandagumo.

Tokie egocentrizmo pasireiškimai retkarčiais yra suprantami ir lengvai atsikratomi. Bet jeigu tai pradeda vystytis į narcizizmą, egocentrizmas tada įgauna sunkesnę formą. Egocentrikai negali suvokti pasaulio iš kito žmogaus perspektyvos; narcizai suvokia, bet jiems tai būna vienodai. Dar žingsneliu toliau pažengę narcizai suirzta ar netgi įsiunta, jei kiti nesuvokia visko taip pat, kaip ir jie. Kraštutiniu atveju narcizai pasidaro negailestingais žmonių išnaudotojais. Tokių narcizų atsiradimą skatina kitų žmonių taikstymasis su jų elgesiu – jei tai yra viršininkas ar pan., todėl pereiti iš egocentrizmo į narcizizmą labai lengva, nes tokiu atveju žmogus nemato reikalo keisti savo elgesį. Viskas, ką jie gauna už tokį elgesį – tai žmonių dėmesys. Ši problema ypač būdinga žmonėms, kurie palaipsniui įgauna viešą pripažinimą. Labiausiai imlūs narcizizmui yra aktoriai, muzikantai, realybės šou veikėjai ir politikai, kurie pradeda traukti žiniasklaidos dėmesį. Palaipsniui jie iš viso gali prarasti atsakomybės jausmą už savo elgesį.

Kadangi jau žinote, kokie pavojai laukia, jeigu jūsų egocentrizmas pasidarys nekontroliuojamas, kaip galite ištaisyti savo elgesį? Ar bandote padėti pats sau, ar kitam žmogui, laikykitės šių penkių punktų:

1. Sąžiningai vertinkite savo egocentrišką elgesį. Paimkite tą elgesį, kurį sukelia paprastas egocentrizmas, ir kuris gali pasidaryti nebekontroliuojamas. Ar tai būna amžinas vėlavimas, ar neapgalvoti įrašai Facebook’e, nuspręskite, ar leisite visam tam iškraipyti jūsų socialinius santykius.
2. Pažiūrėkite, kaip jaučiasi kiti žmonės. Pasistenkite save įsivaizduoti jų vietoje.
3. Susikurkite savo asmenybės jausmą. Neleiskite, kad jūsų savęs įsivaizdavimas pasidarytų per daug priklausomas nuo kitų žmonių skiriamo dėmesio. Suraskite kokių būdų susikurti savivertę, susidarydami vidinę standartų sistemą, kuri leistų jums save apdovanoti už jūsų tikrus pasiekimus.
4. Nušluokite savo įsivaizduojamą auditoriją. Galbūt jums atrodo, kad visi į jus žiūri ir jus teisia, bet iš tikrųjų, dauguma žmonių labiau susirūpinę jais pačiais negu jumis. Jei ką nors padarysite ne taip, maža tikimybė, kad kitiems tai rūpės tiek, kiek jums atrodo.
5. Praktikuokite priešegocentrizmą. Patikrinkite savo gebėjimus atsidurti kito žmogaus kailyje bandydami išaiškinti kokį uždavinį žmogui, kuris niekada nebuvo nieko panašaus daręs. Savo elektroninius laiškus perskaitykite dar kartą, prieš juos išsiųsdami, kad įsitikintumėte, jog nepraleidote kokių nors detalių, apie kurias žinote tik jūs.

Nesvarbu, kurioje egocentrizmo-narcizizmo dimensijoje dabar esate, galite vėl patraukti save į mąstymą, kuris leis jums matyti, kaip atrodote kitiems žmonėms. Tada pamatysite, kad galite gyventi daug sveikiau bei mažiau priklausomai, turėdami didesnį pasitikėjimą savimi.