Perlai gali būti trijų rūšių: natūralūs (t.y. susiformavę atsitiktinai), užauginti (kai jų atsiradimas moliuskuose inicijuojamas žmogaus) ir dirbtiniai (neturintys nieko bendro su moliuskais). Iki 19-to a. pab. – 20-to pr. vienintelis būdas gauti perlų buvo nardyti ir ieškoti kriauklėse natūralių, bet paskui du japonų mokslininkai išrado būdą juos užauginti moliuskuose. Natūralūs ir auginti perlai formuojasi maždaug 20-yje skirtingų rūšių dvigeldžių moliuskų, bet dabar daugiausia papuošalų perlams auginti naudojamos kelios jų rūšys:
Pinctada margaritifera – gyvena pietų Ramiajame vandenyne, gamina juoduosius Taičio perlus.
Pinctada maxima – jų būna dvi spalvinės atmainos: auksalūpė gamina šampano arba grietinėlės spalvos perlus, o baltalūpė – sidabro spalvos, rožinius arba grietinėlės atspalvio perlus (Pietų jūrų perlai).
Pinctada fucata – Akojos perluotė, gaminanti šviesiai rožinius, baltus arba grietinėlės spalvos perlus.
Strombus gigas – pilvakojis moliuskas didžioji strombidė, kurios perlai yra labai reti ir gali būti grietinėlės, aukso, pilkšvos, rudos, oranžinės, raudonos, rožinės arba baltos spalvos.
Mitas, kad perlas formuojasi nuo patekusios į moliuską smiltelės (beje, paneigtas dar 1912 metais, nors daug kas net ir dabar tuo tiki). Iš tikrųjų jis susidaro tada, kai į kriauklę prasigraužia koks parazitas ir perneša į moliusko vidų ląstelių iš viršutinio mantijos sluoksnio (tų, kurios gamina perlamutrą). Ten tos ląstelės ir toliau augina perlamutrinius sluoksnius. O auginant dirbtinius perlus, tas ląsteles iš mantijos perneša žmogus. Jei imlantuojamos mantijos ląstelės kartu su mažu rutuliuku, užauga gražus apvalus perlas. Taigi auginti perlai nėra tas pats, kaip dirbtiniai. Natūralūs perlai gali būti pačių įvairiausių dydžių formų ir kokybių, o dirbtinius galima užauginti pageidaujamos formos. Dabar vos ne visi perlai yra auginami dirbtinai. Natūralūs yra labai reti, išskyrus tuo regionus, kur daug moliuskų parazitų (prie Meksikos krantų). Augintus perlus nuo natūralių galima atskirti tik peršvietus juos rentgenu, tada pasimato, nuo ko jie užaugę.
Netikri perlai tai jau gaminami visai kitaip. Jie gaminami taip, kad atrodytų kaip tikri perlai, bet sudaryti visai ne iš perlamutro – tai gali būti stikliukas, keramika, kriauklelės kiautas ar netgi plastikas. Kad įgautų perlo spalvą ir spindesį, jis būna padengiamas kokiu nors laku, į kurį dažnai būna primaišyta sutrintų žuvies žvynų. Geriausias būdas atskirti tokį perlą nuo tikro – pabandyti jį dantimis. Dirbtinis perlas bus visiškai lygus, tuo tarpu bandant natūralų, jausis tam tikras grublėtumas dėl kristalinės perlamutro struktūros.
Asta yra šio puslapio administratorė. Atsakymai į klausimus yra paremti ekspertinėmis žiniomis ar internete prieinama informacija.