Kaip nustoti bijoti aukščio?

Atsakymas #1:

Aukščio baimė yra ganėtinai dažnai pasitaikantis dalykas (aš pati turiu šiokia tokia baimę aukščiui). Yra keli būdai kaip nustoti bijoti aukščio.

1. Pažvelgti savo baimei į akis. Nustatykite, kas privertė/čia jus bijoti aukščio, galvokite logiškai: ar ši baimė tikrai pagrįsta? Nusiraminkite ir palaipsniui pastatykite save priešais savo baimę. šis būdas yra priimtinesnis/tinkamesnis tiems, kurių baimė nėra labai nepakeliama.
2. Gydyti aukščio baimę su vaistais. Pasikalbėkite su savo gydytoju apie savo baimę, paklauskite jo patarimo, ar jis žino kokių nors vaistų, gydančių šią baimę. Šis būdas yra skirtas tiems, kurių baimė yra ypač sunki, netgi trukdanti jiems gyventi normalų gyvenimą.
3. Netoleruoti baimės. Stenkitės priimti faktą, kad turite šią baimę ir turite siekti ją panaikinti. Dažnas žmogus priima faktą, kad bijo, bet nesistengia nieko dėl to padaryti. Jei norite įveikti savo baimę, turite bandyti tai padaryti, o ne palikti visko taip, kaip yra.
   
   Atsakymas #2:
   
   

Nesveika aukščio baimė vadinasi akrofobija, ir ja serga apie 5% žmonių. Nors šiokia tokia aukščio baimė būdinga visiems, tokiems žmonės ji ypač stipri. Jeigu taip bijote aukščio, kad negalite nei normaliai mokytis, nei dirbti, nei užsiimti kasdiene veikla, greičiausiai sergate akrofobija. O jos galima atsikratyti tokiais žingsniais:

1. Pažvelkite savo baimei į akis (tinka tik nesunkiems atvejams)

1. Nustatykite, kas iššaukia tą baimę. Kai kurių žmonių baimė aukščiui tokia stipri, kad jie bijo net pagalvoti apie aukštus pastatus, o kitų jį daug mažesnė (pvz., jiems baisoka sėsti į karuselę). Jei jūsų atvejis pastarasis – jūsų baimė netrkudo jūsų kasdieniam gyvenimui, jums tikriausiai nereikės profesionalo pagalbos. Peržvelkite dalykus, kurie iššaukia jūsų aukščio baimę – ar yra kas nors, kas jus taip gąsdina, kad jūs vengtumėte tą daryti net jeigu dėl to tektų ką nors praleisti darbe, moksluose arba pomėgiuose?
2. Naudokitės logika. Pagal apibrėžimą, fobija yra nelogiška baimė – kuri neturi realaus pagrindo. Jei jūsų baimė aukščiui nėra didelė, jos atsikratyti gali pagelbėti logika. Dalykai, kurie iššaukia aukščio baimę – pvz., dangoraižiai, lėktuvai, karuselės, iš esmės yra neįtikėtinai saugūs. Jie yra taip sukurti, kad būtų kiek galima saugesni – gedimai yra tokie reti, kad jeigu jie įvykksta, tai pakliūva į žinias. Pvz., priklausomai nuo oro linijų, tikimybė žūti nukritus lėktuvui gali būti iki 1 iš 20 milijonų.
3. Atsipalaiduokite. Atsipalaidavimas – tai tas dalykas, apie kurį lengviau pagalvoti, negu padaryti. Bet turėtumėt bent pamėginti tai padaryti. Stenkitės giliai kvėpuoti. Pagalvokite, kokia juokingai maža yra tikimybė, kad nutiks kokia nelaimė. Jei jau esate suaugusi, galite išgerti stikliuką ar du. Svarbiausia, stenkitės neužstrigti beviltiškose mintyse, kurios gali jus privesti prie panikos. Prisiminkite, kad nervai niekada nepadeda saugiau jaustis. Jeigu įmanoma, gerai pasimankštinkite tos dienos rytą, kada ruošiatės turėti ką nors bendro su aukščiu. Kai būsite pavargusi, natūraliai jausitės ramesnė ir atsipalaidavusi.
4. Po truputį pratinkitės prie savo baimės. Stenkitės priprasti prie vis didesnių aukščių – pvz., pradėkite nuo skaitymo arba mokymosi antro aukšto balkone. Kai nebebijosite, galite pasisiūlyti padėti taisyti savo namo stogą. O kai ir to nebebijosite, pasiimkite draugę ar draugą ir nueikite į apžvalgos ratą, ir t.t. O kad lengviau būtų prisiversti tokiems dalykams, susikurkite situacijas, kur gautumėte šiokį tokį „spyrį į užpakalį“. Pvz., jei lankotės karnavale ir koks draugas nori nueiti į baisoką atrakcioną, pasisiūlykite eiti kartu ir nusipirkite bilietą. Kai atsidursite eilės priekyje ir pradės drebėti kinkos, jau bus vėlu trauktis – jūs ir pasižadėjote draugui, ir pinigus sumokėjote.

2. Terapija

1. Susiraskite tinkamą terapeutą. Dabar yra daugybė psichoterapijos mokyklų, nuo tradicinio psichoanalitinio metodo iki egzistencinio ir alternatyvių gydymo metodų. Bet kurios terapijos programos tikslas turėtų būti padėti jums pasijusti saugiai ir palengva mažinti jūsų baimę, mokant jus, kaip nugalėti savo nerimą. Terapija gali būti ir derinama su gydymu vaistais. Nėra vieno „teisingo“ kelio nugalėti fobiją, todėl skirtingi terapeutai siūlo skirtingus būdus. Jums reikės nuspręsti, kokia terapija jums atrodo geriausia. Renkantis terapeutą, reikia atkreipti dėmesį į kai kuriuos dalykus. Įsitikinkite, kad jūsų pasirinktas terapeutas yra sertifikuotas ir baigęs atitinkamus mokslus – elgesio psichologiją ar pan., taip pat kad jis turėtų patirties. Jei galite, pasikalbėkite su buvusiais jo pacientais. Taip pat atsižvelkite ir į gydymo metodą. Kaip minėta, jų būna visokių, bet geriausią reputaciją turintys specialistai naudoja modernius mokslinius metodus. Atsargiai žiūrėkite į tuos, kurie naudoja „alternatyvius“ gydymo metodus, ypač „holistinį“, „homeopatinį“, arba „mistinį“.
2. Susitikite su terapeutu ir pasikalbėkite su juo apie akrofobiją. Skirtingi terapeutai naudoja skirtingus metodus baimėms gydyti, bet beveik visi jūsų paprašys apsakyti jūsų baimę, klausinės, kiek laiko ji jus kankina, kokios su tuo susijusios problemos ir t.t. Būkite visiškai sąžininga su terapeutu – kuo daugiau jam pateiksite informacijos, tuo lengviau jam bus jus išgydyti.
3. Išmokite nerimo kontrolės metodų. Vienas iš dalykų, kurių jūs galbūt išmoksite iš terapeuto – kaip kontroliuoti savo nerimą. Tai nereiškia, kad jums reikės galutinai pašalinti nerimą, bet padaryti jį lengviau valdomu. Pradėsite valdyti savo mintis ir jausmus. Įtariai žiūrėkite į valdymo metodus, kurie moko, kad jūsų baimė yra „išmoktas“ elgesys tam tikrose situacijose. Nors iki neseniai tai buvo priimtas požiūris į daugumą fobijų, neseni tyrimai parodė, kad kai kuriios fobijos (įskaitant akrofobiją) yra įgimtos, o ne išmoktos.
4. Gydykitės palaipsninio pripratimo terapija. Vienas iš būdų, kuriuos naudoja kai kurie (bet ne visi) terapeutai, yra sukurti pacientams situacijas, kurose iššaukia jų baimes, ir tuos stimulus pamažu didinti, kad pacientas ilgainiui išsiugdytų jiems toleranciją. Pacientas gali tai pradėti įsivaizduodamas, kad stovi ant skardžio krašto. Kai prie to pripranta, pacientui gali parodyti nuotrauką, padarytą iš didelio aukščio. Galų gale, kai pacientas būna padaręs neblogą pažangą, jis gali pasiskraidyti lėktuvu ar padaryti ką nors kita, kas anksčiau jam būtų sukėlęs didelę baimę.
5. Būkite pasiruošus daryti „namų darbus“. Daugelis terapeutų jums paskirtų skaitymo arba pratimų, kad įtvirtintų jums mokomas fizines ir protines treniruotes. Tai gali būti tokia veikla kaip kvėpavimas, minčių eksperimentai ir t.t.

3. Gydymas vaistais

1. Susiraskite psichiatrą arba gydytoją, kuris išmano apie vaistus fobiniams sutrikimams gydyti. Jeigu tokių nežinote, galite pirma pasitarti su „normaliu“ gydytoju (pvz., šeimos gydytoju), gal jis ką nors nurodys. Tik supraskite, kad gydymas vaistais neišspręs psichologinių problemų, kurios sukelia akrofobiją, bet jis labai palengvins gyvenimą, mažindamas nerimą ir leisdamas jums atsipalaiduoti tokiose situacijose, kurios paprastai sukelia stresą. Taip pat venkite šarlatanų. Normalūs gydytojai būna baigę mediciną ir turi mokslinį laipsnį. Neieškokite pagalbos pas gydytojus, kurie skelbiasi praktikuojantys „natūralią“ arba „holistinę“ mediciną, pirma nepasikonsultavusi su savo pradiniu gydytoju.
2. Atvirai pasikalbėkite su gydytoju. Jei apsakysite savo simptomus aiškiai ir tvarkingai, tai padės gydytojui paskirti tinkamą gydymą. Neslėpkite savo simptomų iš gėdos.
3. Kiek įmanoma patyrinėkite, kokių vaistų būna. Ne visi gydytojai žino apie visus įmanomus vaistus akrofobijai gydyti, todėl nepakenks paieškoti pačiai. Nebijokite apie tai pasikalbėti su gydytoju. Daug vaistų duoda nepageidaujamų šalutinių poveikių – jeigu jums atrodo, kad jš privalumai atsveria trūkumus, tada gerai. Gydytojas jums gali prirašyti tokių vaistų: antidepresantų, kurie pakelia neurotransmiterių, reguliuojančių nuotaiką, kiekius, benzodiazepinų – greitai veikiančių psichoaktyvių vaistų, kurie gali būti naudojami trumpalaikiam nerimo slopinimui, ir beta-blokuotojų, kurie veikia blokuodami adrenaliną.
4. Ieškokite gydymo regėjimo/vestibuliarinės sistemos negalavimams. Nors akrofobijos priežastys nelabai gerai žinomos, tyrimai aprodė, kad ji gali būti susijusi su tuo, kaip organizmas interpretuoja vizualinius ir erdvinius stimulus iš akių ir pusiausvyros sistemos. Kai kuriems akrofobija gali atsirasti dėl nesugebėjimo tinkamai interpretuoti vizualinius ir erdvinius signalus, esant dideliame aukštyje. Šiuo atveju akrofobija turi fiziologinę, o ne psichologinę priežastį.

4. Naminiai vaistai

1. Nevartokite kofeino. Kofeino vartojimas gali prisidėti prie aukščio sukeliamo nerimo, ir susilaikymas nuo jo gali palengvinti simptomus. Be to, taip jausitės labiau atsipalaidavusi ir bus lengviau tvarkytis su savo baimėmis.
2. Gerinkite miego įpročius ir reguliariai mankštinkitės. Tai gali jūsų kūnui ir sielai palengvinti tvarkytis su stresu ir nerimu, susijusiu su akrofobija. Natūralūs endorfinai, kurie išsiskiria nuo dažnos mankštos, gali padėti jums jaustis gaiviai, atsipalaidavusiai ir laimingesnei.
3. Atsargiai vartokite žoleles ir homeopatinius vaistus. Kai kurie jų atseit padeda gerinti akrofobijos simtomus, bet tokių „natūralių“ vaistų veiksmingumas moksliškai nepatvirtintas. Dėl to alternatyvūs gydymo būdai gali visai neveikti arba būti net kenksmingi. Prieš pirkdama alternatyvius vaistus, visuometpasikonsultuokite su gydytoju. Vien tai, kad vaistas reklamuojamas kaip „natūralus“, dar nereiškia, kad jis saugus.

http://www.wikihow.com/Overcome-a-Fear-of-Heights