Kaip suprasti ar žmogus meluoja?

Ypač naudinga žinoti, ar žmogus meluoja, jeigu esi koks nors darbdavys, vadybininkas, o kartais ir šiaip gyvenime, jeigu nenori pasidaryti kokio sukčiaus auka ar panašiai. Ar žmogus sako tiesą, galima suprasti iš jo kūno kalbos ar kai kurių žodinių užuominų. Tik prisiminkite, kad tie ženklai 100% neįrodo, jog žmogus meluoja – jie tik parodo didesnę tikimybę, kad žmogus galbūt sako netiesą.

Taigi melo ženklai gali būti tokie:

Kūno kalba:

• Ribota fizinė išraiška, labai mažai rankų judesių, o tie judesiai būna menkesni negu kad žmogui nemeluojant.
• Melagis vengia žiūrėti pašnekovui į akis.
• Žmogus rankomis liečia savo veidą, burną ir kaklą, liečia ar kasosi nosį arba už ausies. Ko jis neliečia, tai krūtinės/širdies ploto.

Emociniai gestai ir prieštaravimai:

• Emocinių gestų ir emocijų laiko tarpas bei trukmė neįeina į normos ribas. Emocinė išraiška yra uždelsta, trunka ilgiau negu reikėtų, o tada staiga nutrūksta.
• Per ilgas laiko tarpas tarp emocijos ir jos išraiškos. Pvz., jei žmogus gavęs dovaną pasako „Man ji patinka“ ir po to nusišypso, vietoj to kad nusišypsotų tuo pačiu metu kai tai pasako.
• Gestai/išraiškos neatitinka žodžių, pvz., sakant „Aš tave myliu“.
• Kai žmogus simuliuoja emocijas, išraiškos dažniausiai būna ribojamos burnos judesiais, o ne visu veidu. Pvz., natūraliai šypsantis, šypsosi ir akys, ne tik burna.

Veiksmai ir reakcijos:

• Kaltas žmogus pradeda gintis, o nekaltas tik pasipiktina.
• Melagis prieš kaltintoją jaučiasi nepatogiai, dažnai sukasi į šoną.
• Melagis nesąmoningai tarp savęs ir pašnekovo dėlioja daiktus (knygą, kavos puodelį ir pan.).

Žodinis kontekstas ir turinys:

• Melagis, atsakydamas į klausimą, kartoja tavo paties žodžius. Pvz., jeigu jo paklausi „Ar tu suvalgei paskutinį sausainį?“, jis atsako „Ne, aš nesuvalgiau paskutinio sausainio“.
• Jeigu žmogus atsako sutrumpintu sakiniu, pvz., „Nepaėmiau“, o ne „Ne, aš jo nepaėmiau“, tada didesnė tikimybė, kad jis sako tiesą.
• Melagiai paprastai vengia meluoti, bet vengia ir teiginių. Jie geriau atsakinėja į klausimus, bet nebūna taip, kad tiesiai šviesiai ką nors neigtų.
• Kaltas žmogus kartais kalba daugiau negu natūraliai, pridėdamas nereikalingų smulkmenų, kad tik tave įtikintų, ir jie jaučiasi nepatogiai, jeigu pokalbyje daromos pauzės.
• Melagiai gali nevartoti įvardžių ir šnekėti monotonišku balsu. Kai daromas teisingas teiginys, įvardis būna pabrėžiamas tiek pat arba labiau negu kiti žodžiai sakinyje.
• Žodžiai gali būti sukeičiami vietomis arba minkštai tariami, žmogus gali nekreipti dėmesio į sintaksę ir gramatiką. Kitaip tariant, sakiniai gali būti sujaukiami.
• Aukštų frazių vartojimas.

Kiti melo požymiai:

• Jeigu kyla įtarimas, kad žmogus meluoja, tada staiga nukreipkite pokalbį kitur – ir jeigu tikrai meluoja, tada tas žmogus labiau atsipalaiduos. Kaltam žmogui tik ir norisi, kad pakeistum pokalbio temą, o nekaltas gali jaustis šiek tiek sutrikęs ir norės grįžti prie ankstesnės temos.
• Humoro ir sarkazmo naudojimas, vengiant temos.

Be abejo, jei šnekėdami su žmogum pastebite vieną ar kelis iš šių dalykų, tai dar nereiškia, kad jis tikrai meluoja. Tokį jo elgesį reikėtų palyginti su jo įprastu elgesiu.