Visų pirma, ar gali ta pūslė iš viso sprogti? Pirma reikėtų apžvelgti, kaip veikia šlapimo pūslė. Kol dar vaikas nebūna išmokytas sėstis ant puoduko, šlapinimąsi kontroliuoja paprastas refleksas. Šlapimo pūslę dengia lygiųjų raumenų sluoksnis, ir kai ji prisipildo, raumenys išsitempia. Tas išsitempimas duoda ženklą nugaros smegenims, ir iš ten siunčiamas signalas pūslei susitraukti, o šlaplei ir dubens raumenims – atsipalaiduoti. Taip šlapimas pasišalina. Kūdikiai to proceso kontroliuoti nemoka – todėl jiems ir reikia vystyklų. Kai kūdikis paauga, jo pūslė padidėja ir gali sulaikyti daugiau šlapimo. Vaikas taip pat išmoksta pajusti, kad pūslė jau pilna, taip pat valdyti pūslės, dubens ir šlaplės raumenis. Galų gale jis išmoksta ir pats nuspręsti, kada jam eiti į tualetą.
O kaip su tais, kurie jau išmokę valdyti pūslę aukštesniu lygiu – kuo ilgiau sulaikyti šlapimą? Blogiausia, kas gali nutikti – tai pridaryti į kelnes. Kalbos, kad pūslė gali sprogti, yra didžiąja dalimi tik mitas. Tiesa, yra istorija apie danų astronomą Tycho Brahę, kuris 1601 metais mirė, kaip sakoma, nuo pūslės plyšimo, nes nenorėjo išeiti iš pokylių salės į tualetą. Bet yra ir kitokių jo mirties priežasties aiškinimų,, įskaitant padidėjusią prostatą, dėl kurios išsivystė infekcija, ir apsinuodijimą gyvsidabriu. Taip pat būna retų pranešimų apie tai, kad pūslė plyšo kokiam nors girtuokliui. Manoma, kad alkoholis leidžia prisipildyti pūslei daugiau, negu ji gali išlaikyti, ir nuslopinti norą šlapintis. Bet jeigu būtų stiprus ryšys tarp alkoholio vartojimo ir pūslės plyšimo, tikriausiai tai būtų dažna mėgėjų išgerti problema, bet taip nėra. Gali būti, kad tie, kuriems buvo plyšusi pūslė dėl alkoholio padauginimo, tuo pačiu patyrė ir kokią nors traumą. Juk pilna pūslė yra labiau pažeidžiama negu tuščia.
Šlapimo pūslės raumenys yra tikrai stiprūs, ir vargu ar jie trūks vien dėl to, kad nenuėjote į tualetą. Daug didesnė tikimybė, kad tiesiog apsišlapinsite, norite to ar ne. Bet tam tikromis aplinkybėmis pūslė gali ir plyšti, pavyzdžiui:
- didelė trauma, tokia kaip dubens lūžis;
- chirurginė komplikacija;
- šlapimo pūslės auglys, kuris susilpnina raumeninę sienelę kurioje nos vietoje;
- radiacijos sukeltas pūslės pažeidimas.
Beveik visi, kuriems trūksta pūslė, šlapime pastebi kraujo, gali skaudėti apatinę pilvo dalį. jeigu skylė būna didelė ir visas šlapimas subėga į pilvą, tada žmogus negali šlapintis. Jeigu moteris patiria rimtą plyšimą, gali atsirasti skylė ne tik pūslėje, bet ir makštyje. Tokiu atveju šlapimas gali ištekėti pro makštį, kartais ir kartu su krauju. Kiti simptomai gali būti: sudėtinga nusišlapinti, silpna šlapimo srovė, skausmas šlapinantis, karščiavimas ir stiprus nugaros skausmas. Pūslė būna gydoma chriurginiu būdu. Šlapimas, patekęs į pilvą, būna rimta problema. Pilve daroma įpjova ir susiuvamas plyšys. Į pūslę įstatomas kateteris ir laikomas iki dviejų savaičių, kad pūslė pailsėtų po operacijos.
http://healthyliving.msn.com/diseases/urinary-health/can-your-bladder-really-burst-1
Asta yra šio puslapio administratorė. Atsakymai į klausimus yra paremti ekspertinėmis žiniomis ar internete prieinama informacija.