Vytis kaip Lietuvos herbo simbolika atsirado jau seniai – dar XIV amžiuje. Iš pradžių jis vaizdavo Lietuvos didįjį kunigaikštį ant arklio ir buvo asmeninis, o ne valstybės herbas. Iš pradžių tas raitelis buvo su ietimi, bet paskui buvo suprasta, kad ietį gali turėti ir žemesnio rango karys, todėl valdovas pradėtas vaizduoti su kalaviju. Šuoliuojantis raitelis su pakeltu kalaviju reiškė valdovą, kuris yra pasiruošęs apginti savo kraštą.
Pirmieji tokie herbai tikriausiai vaizdavo Vytautą arba Jogailą – tai buvo kunigaikščio su visa amunicija simbolis. Net ir tada, kai Jogailaičiai jau nebevaldė, Vytis išliko valstybės simboliu. Po Jogailaičių (t.y. po Žygimanto Augusto) sostą užėmė vengras Steponas Batoras, bet ir jis kaip simbolį naudojo Vytį – ir monetose, ir antspauduose. Taip pat Vytį vėliau naudojo ir švedų kilmės valdovai Vazos. Jie Vytį naudojo kartu su dvigubu kryžiumi, kuris yra ir Jogailaičių kryžius, ir taip pat Vazų pėdas – Vazų dinastijos heraldinis simbolis.
Vytis išliko net ir XIX a., carinės okupacijos metais. Valstybės tuo metu kaip ir nebebuvo, buvo išlikę tik teritoriniai vienetai – gubernijos, kurios dalijosi į apskritis. Pagal senąją tradiciją žemės teismų antspauduose buvo ir toliau vaizduojamas Lietuvos raitelis. Raitelis buvo oficialiai patvirtintas kaip Vilniaus gubernijos ženklas, tik vietoj dvigubo kryžiaus ten vaizduotas stačiatikių kryžius. O kai 1918 m. Lietuva gavo nepriklausomybę, tada Vytis ir buvo įtvirtintas kaip Lietuvos herbas.
http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/kas-slypi-uz-tautiniu-simboliu.d?id=19907065
Asta yra šio puslapio administratorė. Atsakymai į klausimus yra paremti ekspertinėmis žiniomis ar internete prieinama informacija.