Anksčiau (o neretai ir dabar) mitybos specialistai gąsdindavo žmones nevartoti sviesto, o verčiau augalinį aliejų (ir margariną), nes svieste yra daug cholesterolio ir sočiųjų riebalų, kurie nusėda ant kraujagyslių sienelių ir gali sukelti kai kurias ligas, pvz., aterosklerozę arba infarktą. Bet dabar jau abejojama, kad tai taip jau nesveika. Kai kuriais tyrimais nerasta jokio ryšio tarp sočiųjų riebalų ir širdies bei kraujagyslių ligų. Rasta, kad iš tikrųjų, sočiosios riebiosios rūgštys tik gerina kraujo lipidų profilį. Nuo jų daugėja „gerojo“ cholesterolio ir mažėja „blogojo“. Vienas tyrimas netgi parodė, kad žmonės, kurie vartojo daugiau produktų, turinčių nesočiųjų riebalų (t.y. linolinės rūgšties), iš tikrųjų labiau rizikavo susirgti širdies ligomis negu tie, kurie vartojo daugiau sočiųjų rūgščių turinčių produktų.
Aliejuje taip pat yra didelės omega-6 nesočiųjų riebiųjų rūgščių koncentracijos. Natūraliai žmogaus organizme turi būti omega-3 ir omega-6 rūgščių pusiausvyra, santykiu maždaug 1:1. Bet dabar daug žmonių kur kas daugiau suvartoja omega-6 negu omega-3 riebiųjų rūgščių, dėl to susidaro jų disbalansas. Be to, omega-6 riebiosios rūgštys lengvai oksiduojasi nuo šilumos ir šviesos. Dėl to yra įrodymų, kad jos susijusios su padidėjusia vėžio rizika – tiek dėl riebiųjų rūgščių disbalanso, tiek dėl oksidacijos.
Bet vis dėlto dar ir dabar daug kur labiau tvirtinama, kad šiuo atžvilgiu sveikesni yra daugiau nesočiųjų riebiųjų rūgščių turintys produktai, ypač aliejus. Kol kas rekomenduojama kepant verčiau naudoti aliejų negu sviestą, ypač jei turi padidėjusį cholesterolio kiekį kraujyje. Bet vaikui bet kuriuo atveju vargu ar gresia širdies ligos nuo riebalų vartojimo.
Kalbant apie vitaminus, iš tikrųjų daugiau jų esama svieste, lyginant su alyvų aliejumi. Pvz., aliejuje visai nėra vitamino B12, folinės rūgšties, vitaminų D ir A. Tuo tarpu svieste vitamino A yra ypatingai daug (684 mg/100 g), nemažai ir vitamino D, taip pat šiek tiek yra ir folinės rūgšties (3 mg/100 g), ir vitamino B12 (0.17 mg/100 g). Kitaip yra su vitaminu E, kurio aliejuje yra gerokai daugiau negu svieste, ir vitamino K1. Bet svieste yra žymiai daugiau vitamino K2, arba metachinono. Šis vitaminas, dar žinomas kaip aktyvatorius X, gerina kaulų ir dantų struktūrą, neurologines funkcijas, turi priešvėžinių savybių.
Dar reikia turėti omeny, kad aliejus yra daug daugiau perdirbamas negu sviestas. Sviestas yra sumušamas, ir tiek, o tuo tarpu su rafinuotu aliejumi būna daugiau darbo. Pirma sėklos būna kaitinamos, kad suirtų lipolitiniai fermentai, kurie gali suskaidyti aliejų. Po to aliejai ekstrahuojami karščiu ir vandeniu, dažnai naudojama ir cheminė ekstrakcija, taip pat chemikalai reikalingi aliejaus kvapų pašalinimui. Taigi jei jau maišyti į košę, labiau čia tiktų nerafinuotas aliejus.
Mano išvada – tiek sviestas, tiek aliejus yra naudingi žmogui produktai. Kartais vaikui galima dėti į košę vieno, kartais kito, dėl įvairovės. Tik kaip jau minėjau, aliejų geriau rinktis nerafinuotą, jei dėsite jį į košę.
Asta yra šio puslapio administratorė. Atsakymai į klausimus yra paremti ekspertinėmis žiniomis ar internete prieinama informacija.