Atsakymas #1:
Vėžio priežasčių gali būti tiek daug, kad čia bus sunku visas ir išvardinti. Tai būna genetiniai veiksniai, gyvenimo būdas (pvz., rūkymas), mityba, fizinis aktyvumas, tam tikros infekcijos ir visokie aplinkos faktoriai, kaip tarša ir radiacija.
Genetika. Kai kurių rūšių vėžys eina per kartas, bet dauguma vėžio rūšių nėra tiesiogiai susiję su genais. Vėžys yra tokia dažna liga, kad tikrai retas dalykas yra neturėti kokio šeimos nario, kuris juo sirgo. Vėžys iš esmės yra liga, kurią sukelia nenormali kokio nors geno funkcija – tai vadinama mutacija. Genai vėžio atsiradime vaidina du svarbius vaidmenis. Vieni iš jų, vadinami onkogenais, sukelia vėžį. Kiti, žinomi kaip auglio supresoriaus genai, stabdo vėžio vystymąsi ir augimą. Onkogenai yra mutavusios normalių genų, vadinamų protoonkogenais, formos. Tie protoonkogenai yra genai, kurie apsprendžia, kokio tipo ta ląstelė bus, kaip ji augs bei dalinsis. Kai protoonkogenas mutuoja į onkogeną, ląstelės augimas pasidaro nebekontroliuojamas, ir išsivysto vėžys.
Auglio supresoriaus genai yra normalūs genai, kurie lėtina ląstelės dalijimąsi, taiso DNR replikacijos klaidas, arba nusprendžia kada ląstelė mirs (tas procesas vadinasi apoptozė). Kai tam genui kas nors nutinka, ląstelės dalijimasis pasidaro nebekontroliuojamas.
Net jeigu gimsti turėdamas sveikus genus, jie gali mutuoti kada nors vėliau gyvenime. Tokios mutacijos vadinamos sporadinėmis arba somatinėmis, jos būna nepaveldimos. Daugumą vėžio rųšių sukelia sporadinės mutacijos. Jas gali sukelti poveikis, kurį patiriame aplinkoje – pvz., rūkymas, radiacija, hormonai ir mityba (nors dauguma atveju nebūna jokių akivaizdžių priežasčių). Kuo vyresnis žmogus, tuo daugiau genų mutacijų prisikaupia, dėl ko ir išsivysto vėžys.
Rūkymas yra viena iš dažniausių vėžio atsiradimo priežasčių Jungtinėse Valstijose (greičiausiai ir kitur), atsakingas už 1 iš 5 mirčių apskritai. Cigarečių rūkymas sukelia mažiausiai 30% visų mirčių nuo vėžio. Nuo jo gali atsirasti šių rūšių vėžiai: plaučių, gerklės, burnos, gerklų, stemplės, skrandžio, kasos, gimdos kaklelio, inkstų, šlapimo pūslės, kiaušidžių, storosios ir tiesiosios žarnos, staigi mieloidinė leukemija. Vėžį sukelia ir kramtomas tabakas, nors ir mažiau negu rūkomas – tai kasos, burnos ir ko gero, taip pat stemplės ir skrandžio. Taigi visų tų ligų visai paprasta išvengti, jeigu nerūkai.
Mityba ir fizinis aktyvumas. Neskaitant nerūkymo, norint išvengti vėžio, yra labai svarbūs šie dalykai:
- visą gyvenimą palaikyti sveiką svorį;
- būti fiziškai aktyviam;
- sveikai maitintis, ypač daug vartoti augalinio maisto.
Viršsvoris padidina kai kurių vėžio rūšių riziką, įskaitant krūties, storosios ir tiesiosios žarnų, stemplės, kasos ir inkstų. Viena iš svarbiausių priežasčių, kodėl viršsvoris sukelia vėžį – tai, kad organizmas tada gamina daugiau estrogeno ir insulino, hormonų, kurie skatina vėžio atsiradimą
Su tuo susijęs ir fizinis aktyvumas bei mityba – reikia, kad jie padėtų palaikyti sveiką kūno svorį. Ypač gerai valgyti daug vaisių ir daržovių, nes kai kurie iš jų turi priešvėžinių savybių. Alkoholis, be kita ko, irgi susijęs su padidėjusia vėžio rizika. Žinoma, kad jis gali sukelti burnos, gerklės, gerklų, stemplės, kepenų, storosios ir tiesiosios žarnos bei krūties vėžį. Ypač jeigu kartu ir rūkote, ir geriate. Tai gali būti dėl to, kad alkoholis yra geras tirpiklis, kuriame tirpsta nuodingos medžiagos, esančios tabake. Taip pat alkohilis gali pabloginti ląstelių sugebėjimą atstatyti tabako sukeltus DNR pažeidimus. Alkoholis ir jo šalutiniai produktai gadina kepenis, dėl to gali ten atsirasti DNR pažeidimų. Be to, alkoholis prastina folato (svarbaus priešvėžinio vitamino) įsisavinimą.
Saulė ir ultravioletiniai (UV) spinduliai gali sukelti odos vėžį. Tai bene dažniausia iš visų vėžio rūšių. Rizikos faktoriai – deginimasis saulėje arba soliariume be apsaugos, blyški oda, odos vėžiu sirgę šeimos nariai, daug arba neįprastos išvaizdos apgamų, stiprūs saulės nudegimai praeityje.
Radiacija. Rentgeno ir gama spinduliai yra kancerogenai. Dauguma tyrėjų mano, kad net ir mažos jų dozės gali sukelti vėžį, nors ir labai mažais kiekiais. Kuo didesnę radiacijos dozę gauni, tuo didesnė ir vėžio rizika. Bet saugios radiacijos dozės kaip tokios nėra.
Iš Hirosimos ir Nagasakio bombardavimo aukų tyrimo žinoma, kad žmonėms ten padidėjo kai kurių, bet ne visų vėžio rūšių rizika. Pagal dažnumo eilę tai buvo tokie vėžiai: dauguma leukemijos rūšių, daugybinė mieloma, skydliaukės vėžys, šlapimo pūslės, krūties, plaučių, kiaušidžių, storosios žarnos, stemplės, skrandžio, kepenų vėžys ir limfoma. Po Černobylio katastrofos vaikai ir paaugliai dažniau pradėjo sirgti skydliaukės vėžiu, o katastrofos padarinių likviduotojai – visų tipų leukemija.
Kiti kancerogenai. Daug yra medžiagų, randamų ir namie, ir aplinkoje, ir darbe, kurios irgi gali sukelti vėžį. Taip pat tai gali būti ir kai kurie virusai, įskaitant žmogaus papilomos virusą, kuris sukelia gimdos kaklelio vėžį, ir ŽIV/AIDS. ŽIV infekuoti žmonės taip dažnai suserga kai kurių rūšių vėžiais, kad to vėžio buvimo rūšis laikoma ženklu, jog žmogus serga AIDS. Tai Kapozio sarkoma, ne Hodžkino limfoma ir invazinis gimdos kaklelio vėžys.
Namuose ir šiaip aplinkoje yra tiek daug kancerogeninių medžiagų, kad visų čia ir nesuminėsi. Bet iš namuose esančių kancerogenų paminėtinos medžiagos radonas, kuris išsiskiria iš dirvos ir pro plyšius prasiskverbia į namus, taip pat asbestas, neretai esantis statybinėse medžiagose. Labiausiai rizikuoja susirgti vėžiu tie žmonės, kurie dirba su radioaktyviomis ir šiaip kancerogeninėmis medžiagomis, tokiomis kaip asbestas, benzenas, arsenas ir formaldehidas.
Atsakymas #2:
Priežasčių yra visa gausybė, tačiau išskirsiu pagrindines, pagal tyrimus labiausiai sukeliančias piktybinių navikų vystymąsi.
- Rūkymas
- Netinkama mityba (per daug riebalų maiste, per didelis suvartojamų kalorijų skaičius, per mažai suvartojama daržovių ir vaisių).
- Per dažnas ir per didelis alkoholio vartojimas.
- Mus supančios aplinkos užterštumas.
- Ultravioletiniai spinduliai (per ilgas buvimas saulėje).
- Infekcijos( pavyzdžiui žmogaus papilomos virusas, hepatito B ar C virusas).
- Su profesija ir atliekamu darbu susiję veiksniai.
- Per mažas fizinis aktyvumas.
- Didesnis polinkis išsivystyti navikui. Šį polinkį turi asmenys, kurių pirmos eilės giminaičiai sirgo tam tikros srities navikinėmis ligomis (pavyzdžiui krūties, skrandžio, prostatos, storosios žarnos navikai).
Asta yra šio puslapio administratorė. Atsakymai į klausimus yra paremti ekspertinėmis žiniomis ar internete prieinama informacija.